Istorija |
|
|
|
Svastikos mūsų bus amžinai(1)
|
Svastikos - paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O Svastikų ženklai tiks, kol veiks Gamtos Visatos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi - nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais – mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus. Protėvių patyrimas su naujausiomis technologijomis duotų didžiausią naudą. Trečdalis pasaulio gyventojų Svastikas naudoja, trečdalis nenaudoja, trečdalis be nuomonės. Neigia netyrėjai, bet neigėjai ir diversantai. JAV, Kanada, Prancūzija ir kitos jaunos šalys Svastikas nebenaudoja - jos ne jų ženklai.
... plačiau
|
|
|
Svastikos mūsų bus amžinai (2)
|
Lietuvių kalba pripažinta seniausia Europoje. Tai vienas iš daugel įrodymų, jog mūsų protėvių tauta - Motina visų europietiškų tautų. Visos europietiškos tautos - mūsų protėvių ŽEMDIRBIŲ KULTŪROS ARĖJŲ palikuonys. Bet tik mes suprantame, ką reiškia ARĖJAI, PA-SAULĖ ir kt. su aplinka susijusių žodžių kalba. Beryšė beprasmybė ARIJAI, WORLD ir pan. Su aplinka susijusių mūsų protėvių paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai – Svastikos - tapo ir dukterinių, ir broliškų tautų ženklais. Nors savanaudžių kompanijų samdyta reklamos propaganda bruka mažareikšmiškus biznierių ženklus, žmonės nepamiršta ir amžinųjų ženklų. Europietiškos prigimties ARĖJŲ tautų Motinos SAR(gybos)MAT(ijos) palikuonių teisė ir pareiga išsaugoti, priminti ir atgaivinti daugiatūkstantmetinio patyrimo paSaulės atmintį ir ženklus. ... plačiau
|
|
|
Svastikos mūsų bus amžinai (3)
|
Pirmasis Reichas – Šventoji Romos Imperija Germanų Nacijos (962-1806). Jo vadovai, verslininkai ir investitoriai savo tikslams vykdyti įtakojo teroristų ordinų ir iškreipto tikėjimo skleidimo nevyriausybinių organizacijų kūrimą. Jų tvirtoves iki šiol matome sukčių ir plėšikų Europos laikų miestuose – Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Jų tvirtovės ir vienuolynai Prūsijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Tai, kuo žavisi turistai ir žiniasklaida, pastatyta ir mūsų protėvių išnaudojimo, ir jų gyvybių kaina. Kodėl šventikai ir investitoriai slėpėsi už mūro sienų ?
... plačiau
|
|
|
Svastikos mūsų bus amžinai (4)
|
Vasario 16-ąją nuotraukos su Lietuvos Svastikomis rodytos Klaipėdoje. Policija pradėjo 4-ių administracinių teisės pažeidimų bylas. Per kelis mėnesius Klaipėdos žurnalistų ir interneto dalyvių supratimas pastebimai išaugo.
... plačiau
|
|
|
Svastikos lietuvių vėliavose Kariuomenės ir visuomenės dieną, 1939 m. gegužės 14 d. Ukmergėje
|
1939 m. kovo 14 dieną Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis. Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916-17 metais įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17 d.–19 d. vykusioje konferencijoje tapo Lietuvių tautininkų sąjunga.
... plačiau
|
|
|
Apie Europinės Sarmatijos LDK.
|
Skelbiama, kad 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi Lietuvoss Didžiosios kunigaikštystės (LDK) teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai. Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. ... plačiau
|
|
|
Apie Sarmatiją išaiškinti (dok.foto)
|
... plačiau
|
|
|
Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.)
|
Didysis Vilniaus Seimas buvo 1905 m. visoje Rusijos imperijoje kilusio revoliucinio sambrūzdžio padarinys. Vis stipriau caro valdžiai besipriešinančiai lietuvių tautai reikėjo politinės konsolidacijos. Tautos suvažiavimo, kuriame būtų aptartos Lietuvos problemos, idėja kilo įvairių politinių pažiūrų Vilniaus lietuvių būrelyje. Išrinktas suvažiavimo Organizacinis komitetas priėmė “Atsišaukimą į lietuvių tautą”, kuriame buvo suformuluota politinė suvažiavimo darbo programa. Atsišaukime buvo raginama iš kiekvieno valsčiaus ir parapijos atsiųsti atstovus į Vilnių. Šaukiamasis susirinkimas imtas vadinti Vilniaus arba lietuvišku Seimu. Suvažiavimas buvo organizuojamas be caro administracijos žinios. ... plačiau
|
|
|
Ėjimas į SAUSIO 13-ąją
|
„Juodasis ešelonas pajudėjo‘,- su tokiomis mintimis pradedame naujuosius 1991 metus. Aplink tokia įtempta atmosfera, kad, rodos, nuo menkiausio atodūsio gali kažkas atitrūkti ir išnykti: balsas, gyvenimas, šviesa, netgi didžiulės pusnys sniego...
Maskva nepaliauja gąsdinusi, „tvarkos įvedimu kariuomenėje“.Vėl masiškai gaudomi pabėgėliai. Mes, Jaunuolių karinės tarnybos komisijos nariai, nebeskaičiuojame darbo valandų. Kažkaip keistai bėga laikas, net ir laikrodžio rodyklėse jaučiasi įtampa...
... plačiau
|
|
|
Sausio 13-toji
|
Visų pirma norėčiau pareikšti savo nuoširdžią pagarbą tiems, kas tą dieną žuvo. Gili užuojauta didvyrių artimiesiems. Taip pat noriu pasakyti, kad ligi šiol žaviuosi mūsų tauta, kuri tuomet taip didvyriškai stovėjo prie Seimo ir Televizijos Bokšto, tokiu būdu aiškiai išreikšdama tvirtą apsisprendimą dėl gyvenimo laisvoje šalyje.
... plačiau
|
|
|
Molotovo-Ribentropo paktas – žvilgsnis iš kitos pusės: apie ką nutylima?
|
Artėja ženkli data, kuri bus plačiai pažymima tiek Vakaruose, tiek mūsuose, Baltijos šalyse. 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Sovietų-Vokietijos nepuolimo paktas.
Vadinamasis Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį įvyko Rytų Europos padalinimas į įtakos sferas tarp TSRS ir Trečiojo Reicho. Tą dieną Europos Parlamentas ruošiasi paskelbti "Totalitarinių režimų aukų atminties diena". Eilinį kartą bandoma prilyginti Vokietijos nacių ir komunistinį režimą.
Tačiau dramatiška prieškarinė istorija nėra dvispalvė, tik rusvai raudona. Nemažai juodų dažų pripylė į ją ir demokratinės šalys - Jungtinė Karalystė bei Prancūzija.
... plačiau
|
|
|
Mindauginės arba karalius be karūnos (arba kaip Mindaugas atsisakė karūnos)
|
Daug kas kalbą apie Mindaugo karūnavimą netradicinio tikėjimo bogžyčioje (Liepos 6d.) ... tačiau ar visi žino jog pats Mindaugas tą karūną išmetė laukan? Ir šis karūnavimas jokios teisinės galios neturi?
... plačiau
|
|
|
Lietuvos vardui – tūkstantis metų
|
“Tūkstantis devintais metais kilmingos vienuolės ranka užrašė penkias raides - LITUA. Jos reiškė Lietuvos vardą. Tas vardas buvo naujiena iš viso pasaulio periferijos, atrastos krikščionių misionierių, ir tapusios Europos istorijos dalimi. Moteris iš Saksonijos padarė įrašą, kurio dėka Lietuva šiandien švenčia savo tūkstantmetį, o jos sostinė tūkstantaisiais metais tapo Europos kultūros sostine.
Krašto, kaip ir žmogaus, gimimą simbolizuoja jo vardas. Lietuvos vardo atsiradimas liudija politinės bendruomenės ir jo savimonės pradžią. Lietuva, kaip tada, taip ir dabar, yra ne teritorija, o žmonės, suvokiantys savo priklausomybę konkrečiai bendrijai. Ir šis suvokimas reiškiasi ne tik krašto viduje, bet ir ryšiais su išoriniu pasauliu, per kuriuos praturtėjame įspūdžiais bei žiniomis ir giliau suvokiame savo tapatybę". ... plačiau
|
|
|
Sarmatijos istorija – mūsų genocido raktas
|
Apie 2 tūkst. metų mūsų iš protėvių paveldėtos žemės daugumoje šalių vadinamos Sarmatija. Sarmatija – užsienio kalba Sarmatia. Viešame internete tūkstančiai duomenų, dešimtys žemėlapių. Neviešuose tinklapiuose - dar daugiau. Kada ir kas pavadino Sarmatija – klauskite mūsų visų išlaikomų profesorių. Prašiau Lietuvos televizijos profesorių paaiškinti tautai Sarmatijos istoriją. Žadėjo, bet nepaaiškino.
Istorijos tyrėjai sako, jog 17 amžiuje atėjūnų valdžia uždraudė minėti Sarmatijos vardą. Kodėl profesoriai bijosi ? Štai ką užsienio šalyse rado Lietuvos žvalgai.
... plačiau
|
|
|
Apie Lietuvos išvadavimo iš hitlerizmo 65 metų sukaktį ir fašizmo recidyvus
|
"Jeigu 1945 nebūtų pasiekta pergalė II Pasauliniame kare, dar vadinamame Didžiajame Tėvynės kare, tai nebūtų mūsų Lietuvos, nebūtų kitų valstybių. Hitlerinės kariaunos tikslai buvo paprasti – iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos padaryti vieną „Ostlandą“, Rytų zoną, ir nacistai tai pradėjo įgyvendinti. Apie jokias nepriklausomybes negalima buvo nė svajoti. Neseniai teko viešėti Izraelyje. Gynybos ministras Yahudas Barakas mums, veteranams, sakė: „Reikia aukso raidėmis į istoriją įrašyti tarybinės valstybės ir tarybinės armijos žygdarbį.“ ... plačiau
|
|
|
Lietuvos valstybės ar vardo tūkstantmetis?
|
Prieš 1000 metų Kvedlinburgo metraštyje buvo parašyta: „šventas Brunonas, vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios (Ruscia) ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 d. [1009 m. vasario 14 d.] iškeliavo į dangų“.
Ką sako mums šis vienas sakinukas? Ar apie įvykdytą baisų nusikaltimą, ar apie garbingą praeities įvykį? Pabandykime įsivaizduoti, koks įvykis tuomet buvo aprašytas.
... plačiau
|
|
|
Dar kartą apie Pirčiupių tragediją
|
Kiekvieną kartą, važiuodamas pro Pirčiupius, sustoju ties Gedinčios Motinos paminklu. Stengiuosi pagauti jos gedintį žvilgsnį, o krūtinę užpildo gėla, matant užžėlusį taką prie jo. Jį ruošėsi demontuoti kaip tarybinį palikimą audringais pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais. Tačiau kažkas sutrukdė tai padaryti. Gali būti, jos žvilgsnis. Šių metų birželio 3 dieną Pirčiupių tragedija minima 65 kartą. Tuos įvykius mažai žino jaunoji karta. Neprošal būtų priminti.
... plačiau
|
|
|
Lietuviškų svastikų galimybės
|
Rokiškio centre - 1928 metų paminklas Lietuvos nepriklausomybei: lietuvaitė tiesia rankas į Saulę Svastiką. Ilgi tautiniai rūbai atitinka protėvių dvasią ir tautos tęstinumo saugumą. Kryžiai ir svastikos - ne tik pasaulyje žinomiausi ženklai, bet ir daugelio tautų lūkesčių ženklai.
... plačiau
|
|
|
Mažosios Lietuvos reikalų taryba: statant Karaliaučiuje AE, pažeidžiamas Potsdamo susitarimas
|
Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, premjerą Andrių Kubilių ir Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, taip pat į Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ambasadas Lietuvoje bei Tarptautinę Atominės Energijos Agentūrą (TATENA) dėl atominių elektrinių statybos Lietuvos Respublikos pasienyje. Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad, statant atominę elektrinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas.
... plačiau
|
|
|
Ieškant trečiosios jėgos
|
Po 1990 metų kovo 11 –osios M. Gorbačiovas, vis dažniau kalbėdamas apie prezidentinio valdymo įvedimą, ieškojo tokios jėgos, kuri galėtų įgyvendinti tokį projektą. Buvo aišku, kad lansbergistai priešinsis ir stengsis sužlugdyti centro užmačias. Lietuvos kompartija (TSKP) buvo vienintelė jėga, kuri besąlygiškai rėmė prezidentinį valdymą ir stengėsi pagreitinti jo įvedimą. ... plačiau
|
|
|
Lietuvos Karalystės vėliava Prūsų ir Jotvingių žemėje
|
2009 m. gegužės 9 d. atitinkamų asmenų įgaliojimu, Saulei tekant, Lietuvos Karalystės vėliava iš Vilniaus Gedimino pilies atnešta prie paminklo Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui.
Rytinės saulės spinduliuos ir Šventaragio slėnio paukščių čiulbesy Lietuvos Karalystės vėliava greta Valdovų rūmų perduota pasiuntiniams pristatymui į Prūsų - Jotvingių pilį Punsko apylinkėse, kol kas Lenkijoje. Priėmus pervežimui vėliavą, suskambo bokšto varpas.
... plačiau
|
|
|
V.Uschopčikas: "Sausio įvykių provokatorių ieškokite pas save"
|
Išskirtinis generolo Vladimiro Uschopčiko interviu "Karštam komentarui". ... plačiau
|
|