Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija balandžio 28 dieną pradės nagrinėti Prezidento Rolando Pakso ieškinį dėl 2003-2004 metais prieš tuometinį šalies vadovą suorganizuoto politinių grupuočių sąmokslo ir jo metu atimtos teisės į gynybą, nešališką bei teisingą teismą.
„Byla atverčiama praėjus šešeriems metams nuo tos dienos, kai pateikiau savo ieškinį. Ji pradedama nagrinėti tuomet, kai į viešumą iškilo naujos aplinkybės, dar kartą patvirtinančios mano įsitikinimą, kad buvo įvykdytas sąmokslas, siekiant nušalinti klanams trukdžiusį Prezidentą. Prezidentą, kuris griežtai draudė kurti svetimos valstybės kankinimo kameras Lietuvoje. Aš esu įsitikinęs, kad teisingumas nugalės, nes ši byla nukreipta ne prieš Lietuvą, bet prieš Lietuvos vardu besidangstančius politizuotus klanus ir sąmokslą organizavusią sistemą“,- sakė Prezidentas Rolandas Paksas.
Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja tas bylas, dėl kurių ieškovas neranda teisingumo savo šalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje atsakovu prieš R.Paksą bus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, turinti savo atstovą prie šio teismo. Per metus į Strasbūrą kreipiasi nuo 200 iki 300 Lietuvos piliečių, tačiau nagrinėti priimama vos 20–30 pareiškimų.
Žmogaus Teisių Teisme bylos dažniausiai nagrinėjamos 3-jų arba 7-ių teismo teisėjų kolegijose. Didžiajai teisėjų kolegijai pavedamos pačios svarbiausios bylos. Iš 17 teisėjų sudaryta Didžioji Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegija imasi darbo tik išskirtiniais atvejais, kai byla iškelia itin svarbias žmogaus teisių problemas.
Šių metų pavasarį Europos Žmogaus Teisių Teismas atvers ir dar vieną rezonansinę, plačiai nuskambėjusią bylą, kurios vienas iš pagrindinių herojų yra naftos kompanijos „Jukos“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis. Jis iki šiol yra kalinamas Rusijos kalėjimuose.
Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pagrindu Strasbūre veikiantis tarptautinis teismas iš esmės kontroliuoja valstybių teismų praktiką. Skundo padavimo pretekstas turi būti tik teisių, išvardytų Konvencijoje, pažeidimas. Skundą gali pateikti tik pats ieškovas. Kai paduodamas kolektyvinis skundas, kiekvienas jo teikėjas turi nurodyti konkrečias savo pretenzijas. Skundas EŽTT turi būti paduotas ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po galutinio ankstesniojo skundo nagrinėjimo valstybės įstaigoje. Skųstis įmanoma tik dėl pažeidimų, įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 metais. Kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisines priemones savo valstybėje. Skundai, siunčiami į EŽTT, turi būti susiję su skundžiamos šalies valdžios piktnaudžiavimais arba prasižengimais. Skundai prieš privačius asmenis EŽTT nenagrinėjami. Sprendimus priima 3 teisėjų, 7 teisėjų kolegija arba Didžioji kolegija, kurią sudaro 17 teisėjų.
